„Verslai turėtų suprasti, kad interneto adresai su lietuviškomis specialiosiomis raidėmis yra patogūs tik naudojimui vietinėje rinkoje“, – teigia Tomas Mackus, Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centro (KTU ITC) atstovas. Jis pataria verslui turėti registruotus abu interneto adreso variantus, nes dalis vartotojų iš įpročio, įvesdami domenų vardus specialiąsias lietuviškas raides keičia lotyniškais atitikmenimis, todėl verslui naudingiau turėti įregistruotus abu variantus.

„Interneto adresas su lietuviškomis raidėmis yra patogus tik vartojimui vietinėje rinkoje, todėl verslams siūlome atkreipti į tai dėmesį registruojant savo svetaines“, – pataria T. Mackus.

Vokietijoje „nacionaliniai“ domenų adresai – populiariausi

KTU ITD pateikiamais duomenimis, 2017 metais registruotų „.lt“ domenų su lietuviškomis raidėmis yra įkurta 1 650, o tai sudaro tik 0,9 procento visų įregistruotųjų. Panaši situacija ir kitose šalyse: Latvijoje 0,8 proc. „.lv“ domenų yra su specialiosiomis raidėmis, Estijoje interneto domenai su specialiaisiais rašmenimis sudaro apie 1,9 proc. visų „.ee“ domenų, Prancūzijoje – tik 0,75 proc. „.fr“ domenų naudoja specialius simbolius.

Pasak T. Mackaus, kai kurie domenus su lietuviškomis raidėmis įkūrę asmenys supranta, kad tokį interneto adresą įvesti užsienio klientams ar partneriams būtų sudėtinga, todėl jo naudojimo atsisako.

Tiesa, ne visur vienodai baidomasi diakritinių ženklų.

„Vokietijoje domenų adresai su diakritiniais ženklais yra tikrai populiarūs – net 8,5 proc. visų įregistruotų „.de“ domenų yra su specialiaisiais simboliais. Švedų „.se“ domene beveik 5,5 proc. domenų vardų turi specialius simbolius“, – teigia T. Mackus.