Prieš įsigydami naudotą domeną, sužinokite, kas buvo paskelbta domene, kad įsitikintumėte, jog jis turi puikią reputaciją. Nenorite galų gale nusipirkti domeno, kuriame buvo laikomas suaugusiesiems skirtas arba kitas blogos reputacijos turinys.
Atminkite, kad naujasis domenas bus jūsų įmonės vardo prekės ženklas. Įsitikinkite, kad būsimi profiliai socialiniuose tinkluose yra prieinami. Nėra puiki idėja įsigyti domeną, jei atitinkami socialinių tinklų profiliai jau buvo sukurti. Taigi, prieš pradėdami registruoti domeną, būtinai patikrinkite informaciją. Tai padės jums gauti geriausią investicijos vertę ir ilgainiui pasiūlyti paslaugas be jokių nepatogumų.
Sandorio uždarymas
Jei manote, kad kaina yra aukšta, pabandykite bendradarbiauti su savininku, kad susitartumėte dėl dalinių mokėjimų arba norimo domeno išperkamosios nuomos. Taip jums nereikės iš anksto sumokėti didžiulės pinigų sumos.
Kai savininkas sutiks parduoti domeną, apsvarstykite galimybę pasirašyti pirkimo sutartį. Tai teisiškai diktuos pirkimo sąlygas ir apsaugos abi šalis.
Taip pat būkite atsargūs dėl kai kurių nemokamų arba tų domenų, kur pirmus metus taikoma didžiulė nuolaida, nes ilgainiui jums gali tekti mokėti daugiau. Be to, prieš įregistruodami domeną, įsitikinkite, kad jūsų svetainė yra parengta paleidimui ir ar esate pasirengę susidurti su labai konkurencinga internetine aplinka.
Kai dabar yra tiek daug domenų, sukurti unikalų ir gerai skambantį darosi vis sunkiau. Todėl labai nesunku pastebėti kaip daugelis kuria panašius domenus kaip konkurentų pridėdami brūkšnelį, skaičių, raidę ir panašiai. Tačiau tai nėra patartina, geriau stengtis kurti kokius nors žodžių junginius vietoj brūkšnelių ir skaičių naudojimo. Jie labai apsunkina domeną, todėl jį sunku pasakyti ar užrašyti.
Skaičiai ir brūkšneliai domene tikrai nėra patrauklus ar naudingas variantas. Tokių tikrai būtina vengti, nes jis netinka nei SEO atžvilgiu, nei visais kitais – tokį įsiminti ir svetainės lankytojams tikrai nebus įmanoma. Taip pat sunkesni domenai nėra lengvai pasakomi ar užrašomi, todėl kitam bandant jį nurodyti galima ne taip išgirsti, suprasti, ne taip pasakyti, kas labai viską apsunkina.
Taigi, venk brūkšnelių, skaičių ar kitų simbolių. Kuo lengvesnis domeno tarimas, tuo lengviau jį įsiminti. Interneto svetainės pavadinimas turėtų atitikti tavo prekės ženklo pavadinimą ar bent būti su juo susijęs. Tada visi tavo svetainę ras itin paprastai.
Rinkis žodžius, kuriuos naudoja tavo klientai ir kiti žmonės tavo verslo srityje. Taip svetainė bus ne tik lengviau randama, bet ir aukščiau pasirodys Google rezultatuose. Na, ir kol svarstai kiekvieną galimybę, bet kas kitas gali nupirkti tavo išsvajotą domeną. Dėl to svarbu kuo skubiau užregistruoti norimą domeną.
El. svetainė – didelis privalumas kiekvienam verslo savininkui. Taip vykdoma veikla tampa matoma virtualioje erdvėje, atsiranda galimybė pasiekti platesnę auditoriją ir gauti didesnę finansinę naudą. Tačiau ne visi verslininkai žino, kad interneto svetainės sėkmė labai priklauso nuo domeno pavadinimo. Jis lemia, kaip lengvai bus galima rasti, atpažinti ir įsiminti puslapį.
Tinkamo domeno pasirinkimas – vienas iš didžiausių svetainės sėkmę lemiančių veiksnių.
5 klaidos, daromos renkantis domenus
1. Pasirenkamas netinkamas TLD
Yra daugybė skirtingų aukščiausio lygio domenų, kitaip TLD (angl. Top Level Domain), kuriuos galima pasirinkti registruojant savo svetainę. Pats populiariausias prieinamas TLD yra .com, jį turi daugiau nei pusė interneto puslapių. Nėra blogo aukščiausio lygio domeno, tiesiog svarbu, kad būtų pasirinktas tas, kuris geriausiai atitinka jūsų svetainę. Pavyzdžiui, tiems, kurie veiklą vykdo tik Lietuvoje, labiausiai tinka lietuviški domenai. Jei orientuojamasi į skirtingas tarptautines rinkas, galima užregistruoti keletą TLD.
Dar viena klaida padaroma, kai siekiant sutaupyti pasirenkamas naujas keistai skambantis aukščiausio lygio domenas. Tai gali apsunkinti svetainės paiešką ir lemti mažesnį lankytojų srautą.
2. Domeno pavadinimas yra per ilgas
Kuriant domeno pavadinimą dažniausiai norima, kad lankytojai kuo lengviau patektų į svetainę. Tam, kad jis būtų įsimintinas, geriau nenaudoti pernelyg daug simbolių. Jei jūsų įmonės pavadinimas sudarytas iš keleto žodžių ir yra pakankamai ilgas, rekomenduojama jį sutrumpinti. Pasauliniu mastu galima rasti daug sėkmingų pavyzdžių, kaip panaudojant tik pirmąsias žodžių raides sukuriamas įsimintinas domeno pavadinimas: HP.com („Hewlett Packard“), IBM.com („International Business Machine“) – tai tik keletas iš jų.
3. Pasirenkamas pavadinimas, kuris primena kitą svetainę
Prieš registruojant domeną svarbu atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, ar jis nėra panašus į jau egzistuojančias interneto svetaines. Priešingu atveju yra rizikuojama prarasti lankytojus. Jei jūsų prekių ženklas nėra gerai atpažįstamas, pavyzdžiui, kaip „Google“ ar „Amazon“, patariama vengti naudoti domenų pavadinimus, sudarytus iš naujadarų. Tokiais atvejais geriausia, kad jų pasirenkamas domenas nurodytų konkrečią veiklą. Net jei naudojamas skirtingas TLD, panašūs domenai gali klaidinti svetainės lankytojus.
4. Naudojamas su veikla ar prekių ženklu nesusijęs pavadinimas
Šis aspektas iš dalies jau buvo paliestas ankstesnėje pastraipoje, tačiau jį verta išnagrinėti detaliau. Su įmonės ar fizinio asmens veikla tiesiogiai susijęs svetainės pavadinimas palengvina jos paiešką. Taip padidėja tikimybė, kad nauji lankytojai suras jūsų interneto puslapį. Be to, pastebėta, jog aiškus domeno pavadinimas atrodo patikimiau, kas gali lemti didesnį lankytojų srautą.
Jei prekių ženklas yra gerai žinomas ir atpažįstamas, jį rekomenduojama panaudoti kuriant interneto svetainės pavadinimą. Tam, kad šis taptų dar konkretesnis, papildomai galima pridėti jūsų veiklą ar prekes atspindintį žodį. Puikus pavyzdys šiuo atveju yra prekių ženklas „Tesla“, kurio interneto svetainės pavadinimas – TeslaMotors.com.
5. Nepatikrinama domeno WHOIS informacija
WHOIS – tai domenų registrų duomenų bazėje saugoma domeno informacija. Ji pateikiama viešai prieinamuose šaltiniuose internete. Patikrinus WHOIS informaciją, galima sužinoti, kam priklauso domenas, koks jo statusas, galiojimo pabaigos data ir panašiai. Negalima rinktis domeno, kuris jau yra užregistruotas, taip pat kopijuoti vardų ar prekių ženklų. Priešingu atveju ne tik rizikuojama jį prarasti, bet ir susimokėti kompensaciją už pažeistas nuosavybės teises.
• Idealu, jei pasirinktas domenas puikiai atspindi jūsų siūlomas prekes ar paslaugas: tokiu atveju galite būti užtikrinti, kad svetainę pasieks ganėtinai daug lankytojų. Pavyzdžiui, jei teikiate reklamos paslaugas, palanku rinktis tokį domeną, kuriame būtų paminėta tam tikra konkreti paslauga – tai gali užtikrinti didesnį SEO optimizacijos efektyvumą.
• Kartais gali atrodyti, kad sugalvojote tikrai originalų domeno pavadinimą, tačiau paaiškėja, kad… jis jau užregistruotas. Jei svetainė nėra naudojama, tokiu atveju galite susisiekti su jos savininku ir pasiteirauti dėl domeno pardavimo galimybių, tačiau dažnose situacijose tai yra paprasčiausiai per brangu.
• Jei dominantis domenas yra užimtas, kartais kyla minčių atskirus domeno vardus atskirti brūkšneliu ar tašku, pasirinkti kitokią domeno galūnę, ir t.t. Nors jūsų domenas gali būti būtent toks, kokio ir norėtumėte, tačiau tai gali privelti ganėtinai daug painiavos (pavyzdžiui, interneto vartotojai dėl neatidumo gali apsilankyti ne jūsų, o konkurentų svetainėje), taigi, to tikrai norėtųsi išvengti.
• Pakankamai dėmesio vertėtų skirti ir domeno ilgiui: labai trumpi ar ilgi domenai įprastai yra ganėtinai sunkiai įsimenami, taigi, pasvarstykite, ar jūsų pasirinktas svetainės pavadinimas yra ganėtinai skambus ir nereikalaujantis pastangų jį įsiminti (tai neturėtų būti tiesiog kelių raidžių kratinys).
• Jei baiminatės, kad konkurentai gali įsigyti panašiai skambančius domenus (ar tiesiog turinčius kitokią galūnę), vertėtų pagalvoti apie papildomų domenų įsigijimą ir jų nukreipimą į jūsų internetinę svetainę. Jei jūsų įmonės ir internetinės svetainės pavadinimai yra skirtingi, rekomenduojama užregistruoti domeną ir su jūsų įmonės pavadinimu (jei vartotojai bus girdėję apie jūsų įmonę, tikėtina, kad jos ieškos ir internetinėje erdvėje).
Jei kiltų keblumų sugalvoti patį tinkamiausią domeno pavadinimą, tiesiog galite peržiūrėti laisvus svetainių vardus, ir tai jums padės priimti tam tikrą sprendimą.
Malware – kibernetinių nusikaltėlių sukurta programinė įranga, skirta pavogti duomenis ir sugadinti ar išjungti kompiuterius bei jų sistemas, tinklus, mobiliuosius įrenginius. Tai gali būti virusai, kirminai, Trojos arkliai (trojanai), šnipinėjimo, reklaminės ir išpirkos reikalaujančios programos.
Kenkėjiškos programos (malware) gali būti naudojamos siekiant:
apgauti auką, kad ši pateiktų asmens duomenis, norint pavogti tapatybę;
pavogti kredito kortelių arba kitus finansinius duomenis;
pradėti atsisakymo aptarnauti, arba DoS (angl. Denial of Service), atakas prieš kitus tinklus;
užkrėsti kompiuterius ir naudoti juos kriptovaliutoms išgauti.
Taigi kenkėjiška programinė įranga vienaip ar kitaip gali paveikti visus kompiuterių naudotojus.
KOKIE YRA KENKĖJIŠKŲ PROGRAMŲ TIPAI?
Vienas iš būdų, kaip apsaugoti savo duomenis ir įrenginius nuo kenkėjiškos programinės įrangos – geriau ją pažinti. Taigi plačiau aptarsime pagrindinius tokių programų tipus.
Virusai
Virusas yra pridedamas prie dokumento arba failo, palaikančio makrokomandas, kad paleistų kodą ir plistų iš vieno kompiuterio į kitą. Atsisiuntus tokią kenkėjišką programą, ji neveikia tol, kol failas neatidaromas ir nenaudojamas. Virusai skirti sutrikdyti sistemos veikimą, todėl gali sukelti didelių problemų ir duomenų praradimą.
Kirminai
Kirminai greitai dauginasi ir plinta į bet kurį tinklo įrenginį. Kitaip nei virusai, jie plinta be pagrindinių programų. Kirminas užkrečia įrenginį per atsisiųstą failą arba tinklo ryšį. Jis taip pat gali stipriai sutrikdyti įrenginio veikimą ir sukelti duomenų praradimą.
Trojos arkliai
Trojos arkliai, kitaip trojanai, yra užmaskuoti kaip naudingos programinės įrangos programos. Tačiau po atsisiuntimo jie gali gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų ir juos modifikuoti, blokuoti arba ištrinti. Tokiu būdu gali būti pakenkiama įrenginio veikimui. Kitaip nei virusai ir kirminai, Trojos arkliai nėra sukurti daugintis savaime.
Šnipinėjimo programos
Šnipinėjimo programos kompiuteryje veikia slapta. Užuot tiesiog sutrikdžiusios įrenginio darbą, jos nukreipia nusikaltėlį į slaptą informaciją ir gali suteikti nuotolinę prieigą prie jautrios informacijos, pavyzdžiui, finansinių duomenų. Tam tikros šnipinėjimo programos įrašo klavišų paspaudimus, kad atskleistų slaptažodžius ir asmeninę informaciją.
Reklaminės programos
Reklaminės programos skirtos duomenims apie kompiuterio naudojimą rinkti ir rodyti atitinkamas reklamas. Nors jos ne visada yra pavojingos, kai kuriais atvejais gali sukelti sistemos problemas. Reklaminės programos gali nukreipti į nesaugias naršykles ir netgi slėpti Trojos arklius ar šnipinėjimo programas. Be to, didelis reklamų kiekis gali smarkiai sulėtinti sistemą.
Išpirkos programos
Išpirkos programos gauna prieigą prie neskelbtinos informacijos, šią užšifruoja, kad naudotojas negalėtų jos pasiekti, ir tada reikalauja finansinės išmokos už duomenis. Dažniausiai tokios kenkėjiškos programos yra sukčiavimo dalis. Paprastai jos atsisiunčiamos spustelėjus paslėptą nuorodą.
Įprastai kenkėjiškos programos į kompiuterį patenka be vartotojo žinios, pasinaudojant programinės įrangos pažeidžiamumais. Todėl siekiant sumažinti tokios grėsmės riziką, programinę įrangą reikėtų reguliariai atnaujinti.
KAIP ATPAŽINTI KENKĖJIŠKAS PROGRAMAS?
Kenkėjišką programinę įrangą galima atpažinti iš tokių ženklų kaip:
Sulėtėjęs kompiuterio darbas. Vienas iš šalutinių malware poveikių yra operacinės sistemos (OS) greičio sumažėjimas tiek naršant internete, tiek naudojant vietines programas. Tai, kad kažkas kitas naudoja sistemos išteklius, gali išduoti ir visu pajėgumu veikiantis kompiuterio ventiliatorius. Taip atsitinka tuomet, kai kompiuteris yra prijungtas prie robotų (užkrėstų kompiuterių) tinklo ir naudojamas DDoS (paskirstyto atsisakymo aptarnauti) atakoms vykdyti, šlamštui išsklaidyti ar kriptovaliutoms išgauti.
Ekrane pasirodantys erzinantys skelbimai. Jie siejami su reklaminėmis programomis. Iššokantys langai dažnai slepia ir kitas nematomas grėsmes. Taigi pastebėję skelbimą, kuriame skelbiama, kad laimėjote kažkokį prizą, nespauskite ant jo – tai gali brangiai kainuoti.
Naršyklės nustatymų pasikeitimai. Pasikeitęs pagrindinis naršyklės puslapis, atsiradusi nauja įrankių juosta, plėtiniai ar papildiniai gali išduoti kenkėjišką programą. Nors to priežastys gali būti skirtingos, paprastai tai reiškia, kad paspaudėte ant iššokančio lango ir tokiu būdu atsisiuntėte nepageidaujamą programinę įrangą.
Sistemos gedimai. Jie gali atsirasti kaip kompiuterio užšalimas arba mėlynasis mirties ekranas, kitaip žinomas kaip BSOD (Blue Screen of Death). Pastarasis įvyksta „Windows“ operacinėje sistemoje po „mirtinos“ klaidos.
Nustojusi veikti antivirusinė programinė įranga, kurios negalite įjungti. Ją gali išjungti į kompiuterį patekusi kenkėjiška programa, tokiu būdu neleisdama apsisaugoti.
Vietos diske praradimas. Jį gali sukelti kietajame diske besislepiančios kenkėjiškos programos.
Išaugęs sistemos aktyvumas. Pavyzdžiui, į kompiuterį patekęs Trojos arklys susisiekia su užpuoliko komandos ir valdymo, kitaip žinomu C&C (Command and Control), serveriu, kad atsisiųstų antrinę infekciją, dažniausiai išpirkos programą. Tai gali sukelti sistemos aktyvumo šuolį. Tokį pat poveikį turi ir robotų tinklai, šnipinėjimo programos ir bet kokia kita grėsmė, kuriai reikalingas bendravimas pirmyn ir atgal su C&C serveriais.
Prieigos prie failų arba viso kompiuterio praradimas. Šis požymis išduoda išpirkos programas. Įsilaužėliai praneša apie save palikdami raštelį darbalaukyje arba pakeisdami jo foną į išpirkos raštelį. Tokiu būdu paprastai pranešama, kad duomenys buvo užšifruoti ir tam, kad šie būtų iššifruoti, reikalaujama išpirkos.
Visgi kenkėjiškos programos ne visada būna akivaizdžiai pastebimos. Kai kurios iš jų gali pasislėpti giliai kompiuteryje ir nematomai vykdyti nelegalią veiklą. Todėl norint jas aptikti reikalinga patikima kibernetinio saugumo programinė įranga.
KAIP APSISAUGOTI NUO KENKĖJIŠKŲ PROGRAMŲ?
Yra nemažai būdų, kaip galima apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų. To siekiant derėtų:
Atkreipti dėmesį į svetainės domeną. Jeigu jis atrodo įtartinai (pavyzdžiui, yra gramatinių klaidų, pasikartojančių arba praleistų raidžių ar panašiai), geriau tokiose svetainėje nesilankyti.
Naudoti stiprius slaptažodžius su kelių veiksnių autentifikavimu.
Neatidarinėti el. laiškų priedų iš nežinomų siuntėjų.
Naršant internete nespausti ant iššokančių langų.
Nespausti ant keistų, nepatvirtintų nuorodų el. laiškuose, tekstuose ir socialinių tinklų žinutėse.
Nesisiųsti programinės įrangos iš nepatikimų svetainių arba lygiaverčių failų perdavimo tinklų.
Naudoti oficialias programas iš „Google Play“ ir „Apple App Store“. Taip pat prieš diegiant bet kokią programinę įrangą patikrinti jos įvertinimus ir apžvalgą.
Atsisiųsti ir įsidiegti antivirusinę programinę įrangą, kuri aktyviai nuskaito ir blokuoja įvairias grėsmes, kad šios nepatektų į jūsų įrenginį.
Reguliariai kurti atsargines duomenų kopijas, kad išvengtumėte svarbių failų praradimo.
Įsitikinti, kad operacinės sistema, naršyklė ir papildiniai yra pataisyti bei atnaujinti.
Ištrinti visas nenaudojamas programas.
Atsižvelgdami į šiuos patarimus, galite išvengti įvairios kenkėjiškų programų žalos.
„Verslai turėtų suprasti, kad interneto adresai su lietuviškomis specialiosiomis raidėmis yra patogūs tik naudojimui vietinėje rinkoje“, – teigia Tomas Mackus, Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centro (KTU ITC) atstovas. Jis pataria verslui turėti registruotus abu interneto adreso variantus, nes dalis vartotojų iš įpročio, įvesdami domenų vardus specialiąsias lietuviškas raides keičia lotyniškais atitikmenimis, todėl verslui naudingiau turėti įregistruotus abu variantus.
„Interneto adresas su lietuviškomis raidėmis yra patogus tik vartojimui vietinėje rinkoje, todėl verslams siūlome atkreipti į tai dėmesį registruojant savo svetaines“, – pataria T. Mackus.
Vokietijoje „nacionaliniai“ domenų adresai – populiariausi
KTU ITD pateikiamais duomenimis, 2017 metais registruotų „.lt“ domenų su lietuviškomis raidėmis yra įkurta 1 650, o tai sudaro tik 0,9 procento visų įregistruotųjų. Panaši situacija ir kitose šalyse: Latvijoje 0,8 proc. „.lv“ domenų yra su specialiosiomis raidėmis, Estijoje interneto domenai su specialiaisiais rašmenimis sudaro apie 1,9 proc. visų „.ee“ domenų, Prancūzijoje – tik 0,75 proc. „.fr“ domenų naudoja specialius simbolius.
Pasak T. Mackaus, kai kurie domenus su lietuviškomis raidėmis įkūrę asmenys supranta, kad tokį interneto adresą įvesti užsienio klientams ar partneriams būtų sudėtinga, todėl jo naudojimo atsisako.
Tiesa, ne visur vienodai baidomasi diakritinių ženklų.
„Vokietijoje domenų adresai su diakritiniais ženklais yra tikrai populiarūs – net 8,5 proc. visų įregistruotų „.de“ domenų yra su specialiaisiais simboliais. Švedų „.se“ domene beveik 5,5 proc. domenų vardų turi specialius simbolius“, – teigia T. Mackus.
Domeno pavadinimo ir plėtinio pasirinkimas yra pagrindinė užduotis norint padėti savo prekės ženklo pamatus, tačiau tai gali būti ir galvos skausmas. Šiandien mes paaiškiname viską apie domenų plėtinius.
Kas yra domenų plėtiniai
Domeno plėtinys arba aukščiausio lygio domenas (TLD) yra abėcėlės simbolių, rastų po taško ir svetainės adreso pabaigoje, pabaiga.
Pavyzdžiui, marketing4ecommerce.net domeno plėtinys yra .net.
Dažnai, bet ne visada, šis pabaiga leidžia nustatyti kilmės šalį ir svetainės veiklą ir gali būti svarbus veiksnys, skatinantis vartotojo pasitikėjimą ir saugumą.
Trumpa domenų plėtinių istorija
Pirmosiomis interneto dienomis, norėdami apsilankyti svetainėje, turėjote įvesti jos IP adresą. Tai buvo labai neefektyvus metodas, nes buvo labai sunku atsiminti ilgas kiekvienos svetainės skaičių eilutes.
Viskas pasikeitė atėjus Domain Name System (DNS), kuris naudoja domenų vardus, daug lengviau įsimenamus ir verčia juos į IP adresus, kad naršyklė įkeltų svetainę, kurioje norime apsilankyti. Taip užuot įvedę 216.58.201.227 naršyklės juostoje, tiesiog užtenka įvesti google.es, kad pasiektumėte svetainę.
Kartu su DNS gimė pirmieji domenų plėtiniai (.gov, .mil, .edu, .com, .org ir .net), kurių naudojimas tuo metu buvo labai ribotas.
Vėlesniais dešimtmečiais buvo nuolat pridedami nauji domenų plėtiniai, kol 2011 m. birželio mėn. ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) atidarė plėtinių sistemą, kad kiekvienas, turėdamas pakankamai pinigų, galėtų kreiptis dėl savo ALD.
Kokių tipų domeno plėtiniai yra?
IANA (Internet Assigned Numbers Authority) 2015 m. nustatė tokią klasifikaciją:
Generic (gTLDs)
Tai yra labiausiai paplitę plėtiniai ir juose yra trys ar daugiau raidžių. Tai apima tradicinius plėtinius .com, .org, .net ir .info bei naujus plėtinius, tokius kaip .blog, .site arba .online.
Restricted Generics (grTLDs)
Jie yra panašūs į ankstesnius, tačiau jų naudojimas yra ribotas. Pavyzdžiui: .biz (verslui), .name (fiziniams asmenims) arba .pro (akredituotiems profesionalams).
Country code (ccTLD)
Juose naudojami du abėcėlės simboliai, susieti su šalimi arba teritorija, nurodyta standarte ISO 3166. Pavyzdžiui: .es (Ispanija), .us (JAV), .cn (Kinija), .de (Vokietija), .uk (Jungtinė Karalystė). ) arba .br (Brazilija).
Sponsored (sTLDs)
Jas valdo valstybinės ir privačios organizacijos, kurios nustato savo registracijos reikalavimus. Kai kurie pavyzdžiai yra .gov, .edu ir .mil, skirti JAV vyriausybei, švietimo įstaigoms ir kariuomenei.
Infrastructure (ARPA)
Jame yra tik .arpa domeno plėtinys, kuris buvo pirmasis ALD, pristatytas 1985 m., skirtas atlikti ARPANET perdavimą į domenų vardų sistemą (DNS).
Test (tTLD)
Tai yra bandomieji domenų plėtiniai ir jų negalima registruoti.
Kiek yra domeno plėtinių?
IANA sąraše yra 1 590 domenų plėtinių 2022 m. vasario mėn.
Ar galiu naudoti bet kokį plėtinį savo domenui?
Vien todėl, kad yra kažkoks tai domeno plėtinys, dar nereiškia, kad galite jį nusipirkti. Galime atskirti neribotus ir apribotus domenų plėtinius.
Pirmąsias gali įsigyti ir registruoti bet kuris asmuo ar organizacija, o antrąsias – tik tam tikro tipo įmonės, organizacijos ir grupės, kurios turi atitikti specifinius reikalavimus.
Naudojimo apribojimai priklauso nuo organizacijos, kuri valdo ALD. Pavyzdžiui, .aero valdo SITA, kuri apriboja jo naudojimą tik su aviacijos sektoriumi susijusioms įmonėms.
Tai taikoma ne tik bendriesiems ALD, bet ir šalims. Pavyzdžiui, norėdami naudoti plėtinį .us arba .eu, turite turėti galimybę įrodyti savo buvimą JAV arba Europos Sąjungoje. Tačiau norint naudoti plėtinį .es, .mx arba .nl, nėra jokių apribojimų. Štai kodėl prieš bandydami jį užregistruoti turėtumėte išanalizuoti savo domeną ir žinoti savo ALD reikalavimus.
.lt – lietuviškas interneto domenas, kurį galima vadinti Lietuvos simboliu skaitmeninėje erdvėje. Tokiu domenu užsibaigiančius puslapius turi ir valdžios institucijos, ir verslai, ir tiesiog Lietuvos žmonės. Jį priimame kaip duotybę ir savaime suprantamą dalyką. Tačiau .lt egzistavo ne visada. Kokie buvo pirmieji lietuviški puslapiai? Kiek .lt puslapių atsiranda per metus ir kiek jų iš viso yra dabar?
Domenui – beveik 30 metų
Nacionalinio domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai tuomet interneto administravimą pasauliniu mastu koordinavusi organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną.
Pradžioje šis domenas buvo administruojamas ne iš Lietuvos – jo administravimas buvo deleguotas Oslo universitetui.
Tiesa, pirmojo lietuviško interneto puslapio su .lt domenu dar reikėjo šiek tiek palaukti. 1993 m. vasario 26 d. – tai tiksli pirmojo lietuviško domeno registravimo data. Tada galima švęsti lietuviško interneto gimtadienį.
Pats pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas.
Domenas veikia ir dabar, tik vėliau instituto pavadinimas keitėsi ir jis buvo prijungtas prie Vilniaus universiteto. Tad dabar naršyklėje suvedę www.mii.lt pasieksite Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto puslapį.
1993 m. kovo 5 d. buvo įkurti dar penki domenai. Jie priklausė Lietuvoje veikusiems universitetams. Tai buvo ktu.lt (Kauno technologijos universitetas), vu.lt (Vilniaus universitetas), vtu.lt (Vilniaus technikos universitetas, dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), klu.lt (Klaipėdos universitetas) ir ped.lt (buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas).
Iš šių penkių domenų dabar veikia tik pirmieji du – jais pasieksite KTU ir VU puslapius. Na, o vtu.lt, klu.lt ir ped.lt jau niekur nebeveda.
Pradinės domenų registravimo taisyklės, galiojusios pasauliniu mastu, labai ribojo domenų kūrimą, pvz., domenus galėjo turėti tik juridiniai asmenys, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Be to, būta griežtų ribojimų dėl vietovardžių ir valstybių pavadinimų vartojimo.
Vystantis internetui ir augant poreikiui, reikalavimai buvo palaipsniui liberalizuojami, pvz., 2000 m. atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims.
2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviejų simbolių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai.
Šimtatūkstantasis .lt domenas buvo įkurtas 2009 m. Dabar, 2022 m., Lietuva jau turi daugiau negu 226 tūkst. domenų.
Domenai – ir su lietuviškomis raidėmis
KTU Interneto paslaugų centras atkreipia dėmesį, kad interneto puslapio varde galima naudoti ir lietuviškas raides.
Ši institucija kasmet su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija rengia gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą.
Taip siekiama keisti vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą interneto varduose, trumposiose žinutėse (SMS) ir el. laiškuose.
Norint įsigyti domeną, šiandien nereikia turėti didžiulės pinigų sumos. Todėl sau tai gali leisti ne tik stambios kompanijos, bet ir smulkieji verslininkai ar privatūs asmenys. Pirmasis domenas užregistruotas daugiau nei prieš 36-erius metus. Nieko keisto, kad per tiek laiko buvo parduota daugybė domenų ir kai kurie iš jų – itin brangiai. Kokie, už kiek ir kada?
1. Business.com už 345 mln. JAV dolerių
Domenas business.com pirmą kartą buvo įsigytas 1999 metais už 7,5 mln. JAV dolerių. Tačiau tuo metu niekas tikriausiai net nenutuokė, kad vos už aštuonerių metų, t. y. 2007-aisiais, jis bus parduotas netgi 46 kartus brangiau. Business.com vertė itin išaugo po to, kai jį bandė nusipirkti JAV leidybos ir finansinės informacijos kompanija „Dow Jones“ ir amerikiečių žiniasklaidos organizacija „The New York Times“.
Galiausiai, 2007 metais domenas business.com buvo parduotas amerikiečių rinkodaros įmonei „RH Donnelly“ už milžinišką 345 mln. JAV dolerių sumą. Visgi vėliau pasirodė, kad toks pirkinys nebuvo pati geriausia investicija. Praėjus vos dvejiems metams po business.com įsigijimo „RH Donnelly“ pranešė apie bankrotą.
2. Lasvegas.com už 90 mln. JAV dolerių
Antrasis domenas brangiausiųjų sąraše – lasvegas.com. Jį iš radijo transliuotojo „Stephens Media“ 2005 metais įsigijo internetinė kelionių agentūra „VEGAS.com“. Šiuo pirkiniu buvo siekiama užtikrinti, kad abu paieškos terminai nukreiptų būtent į kelionių agentūros svetainę. Tiesa, iš karto buvo sumokėti tik 12 mln. JAV dolerių. Pagal sutartį likusi suma bus sumokama dalimis iki 2040 metų.
3. Carinsurance.com už 49,7 mln. JAV dolerių
Domeną carinsurance.com 2010 metais nusipirko rinkodaros kompanija „QuinStreet“, už jį sumokėdama 49,7 mln. JAV dolerių. Tokia suma sumokėta ne veltui. Tuo metu carinsurance.com buvo labai pelninga svetainė, skirta automobilių draudimo polisų tyrimui ir įsigijimui. Taigi „QuinStreet“ tai buvo išties puikus laimikis. Šiuo pirkiniu kompanija tada įsitvirtino kaip internetinio draudimo rinkos lyderė. Tiesa, ji vos per 13 mėnesių įsigijo netgi tris didelės vertės domeno vardus. Vienas iš jų buvo insurance.com, kurį taip pat aptarsime išsamiau.
4. Insurance.com už 35,6 mln. JAV dolerių
Insurance.com – antrasis pagal dydį „QuinStreet“ pirkinys. Už jį kompanija 2010 metais sumokėjo 35,6 mln. JAV dolerių. Internetinė platforma insurance.com, leidžianti palyginti automobilių, gyvybės ir namų draudimo kainas, buvo laikoma vertinga dėl didelio populiarumo tarp vartotojų – taip pat, kaip ir carinsurance.com.
5. Vacationrentals.com už 35 mln. JAV dolerių
Penktasis brangiausiai parduotų domenų sąraše – vacationrentals.com. Jį 2009 metais įsigijo būsto nuomą atostogoms siūlanti kompanija „HomeAway“. Kitaip nei prieš tai aptartais atvejais, šis domenas buvo įsigytas tik siekiant aplenkti konkurentus – amerikiečių internetinę kelionių pirkimo kompaniją „Expedia“.
Visi šie penki domenai neabejotinai verti atsidurti brangiausiųjų sąraše. Tačiau kuriant internetinį projektą, tikrai nebūtina išleisti tokių didžiulių pinigų sumų.
Pasaulyje internete yra daugiau nei 366 300 000 registruotų domenų, kurie auga daugiau nei 1 milijonu registracijų per mėnesį. Gero domeno pasirinkimas yra labai svarbus mūsų svetainei, todėl apsisprendę dėl pavadinimo turime gerai pagalvoti, su kokiu plėtiniu jį registruosime.
Domeno plėtinys .com: dažniausiai naudojamas plėtinys
Plačiausiai pasaulyje naudojamas plėtinys yra .com: juo baigiasi maždaug 53 % pasaulio svetainių. Tiesą sakant, pirmasis registruotas domenas, symbolics, buvo .com.
Kitas, antras dažniausiai naudojamas plėtinys yra .tk. Tai teritorinė Tokelau salyno sritis Okeanijoje. Domeno registracija ten nemokama. Tačiau tai, kad domenas yra nemokamas, daro jį dažnai naudojamu plėtiniu piktavališkais tikslais, nes daugelis žmonių registruoja jį norėdami turėti nepageidaujamą svetainę arba siųsti „spamą“. Be to, .tk domenai, kurie nebenaudojami arba kurių galiojimo laikas baigiasi, yra pelningi talpinant skelbimus, todėl jie niekada nepašalinami, o tai paaiškina didelį registruotų .tk domenų skaičių.
Kiti dažniausiai registruoti plėtiniai pasaulyje yra teritoriniai:
.cn (Kinija)
.de (Vokietija)
.uk (Jungtinė Karalystė)
Kalbant apie bendruosius plėtinius, populiariausi yra .net ir .org. Trumpai tariant, .com, .net ir .org sudaro 178 milijonus domenų.
Plėtinys .xyz: populiariausias naujas plėtinys
Nauji plėtiniai sudaro 6,3 % visų pasaulio domenų. Labiausiai naudojamas naujas plėtinys pasaulyje yra .xyz, kuris ilgą laiką buvo siūlomas nemokamai, todėl taip pat buvo plačiai naudojamas „spamui“, prarasdamas saugaus plėtinio prestižą. Po jo seka plėtiniai .online ir .top.
.xyz
13,3%
.online
7,8%
.top
5,3%
.site
5%
.club
4,6%
.vip
3,5%
.icu
3,5%
.shop
3,4%
.app
3,1%
.work
2,5%
otros
48,1%
Deja, daugelis naujų plėtinių buvo dažnai naudojami „spamui“. Dažniausiai naudojami šiam tikslui yra šie.
.surf
72,1%
.work
43,2%
.ryukyu
83,9%
.okinawa
68,3%
.cam
44,9%
.ga
37,8%
.biz
33,9%
.press
37,3%
.casa
33,4%
Su kokiu plėtiniu registruoti domeną?
Plėtinio pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Ar jūsų klientai yra tarptautiniai? Ar norite, kad klientai pasitikėtų jūsų domenu? Tada turėtumėte svarstyti apie bendrąjį plėtinį, pvz., .com.
Jums labiau patinka išsiskirti konkrečioje kalbinėje ir kultūrinėje rinkoje? Šiuo atveju pageidautina naudoti teritorinį plėtinį.
Jei norite, kad plėtinys labai gerai identifikuotų jūsų verslo ypatybes ir būtų originalus, sprendimas yra užregistruoti naują domeną.
Tačiau geriausias būdas apginti savo prekės ženklą – užregistruoti kelis domenus su keliais plėtiniais. Taip užtikrinsite, kad niekas kitas nenaudos domeno, panašaus į jūsų, bet su kitu plėtiniu.
